Atmintis ir kvapas: partnerystė visam gyvenimui

 

 

Jutimų evoliucija

Cheminiai pojūčiai, uoslė ir skonio jutimas yra vieni iš seniausių jutimo rūšių, kuriuos turi visos gyvos būtybės Žemėje. Netgi primityvūs vienaląsčiai organizmai geba įvertinti išorinės aplinkos cheminę sudėtį. Pasitelkdami savo jutimus, gyvūnai turi susirasti maisto ir tuo pačiu metu elgtis taip, kad netaptų maistu kitiems gyvūnams. Jutimų pagalba jie taip pat susiranda partnerius, su kuriais poruojasi ir pratęsia savo giminę. Taigi, vykstant evoliucijai, išsivystė labai sudėtinga uoslės sistema, padedanti ne tik išgyventi atskiriems individams, bet ir išlikti rūšims.

Gebėjimas užuosti – vienas iš pirmųjų jutimų, išsivystantis žmoguje dar įsčiose. Iki 26 savaitės būsimojo žmogaus kūne jau veikia visi komponentai, reikalingi uoslės jutimui funkcionuoti. Pirma laiko gimusių kūdikių tyrimai parodė, kad jau iki 26 savaitės pabaigos po apvaisinimo pasireiškia gebėjimas užuosti kvapus.

Naujagimių rega dar gana silpna, todėl savo kelią link mamos krūties jie užuodžia. Dėl to, kad smegenys susieja kvapą su atmintimi, kūdikiai atsimena kelionę ir ją pakartoja kiekvieną kartą, kai tik nori valgyti ir nusiraminti. O suaugusiems uoslės pojūtis leidžia nusikelti į vaikystę.

Kvapo gebėjimas sukelti emocijas

Tokio sudėtingo proceso priežastis slypi smegenų anatomijoje. Įeinančius kvapus visų pirma apdoroja uodžiamasis svogūnėlis, kuris prasideda nosies viduje ir tęsiasi link smegenų apatinės dalies. Uodžiamasis svogūnėlis turi tiesioginį ryšį su dviem smegenų sritimis, kurios yra stipriai susijusios su emocijomis ir atmintimi: migdolinė smegenų dalis ir hipokampas. Būtent hipokampas atsakingas už ryšį su ilgalaike atmintimi. Įdomu yra tai, kad vizualiniu, girdimuoju ir liečiamuoju būdu gauta informacija nepraeina pro šias smegenų dalis.

Tai galėtų būti ta priežastis, kodėl uoslė, labiau nei kiti jutimai, taip sėkmingai sužadina emocijas ir prisiminimus. Taigi, kai mes kalbame apie nuotaikos pagerinimą kvapo pagalba, pasirodo, kad tai yra daug sudėtingesnis reikalas: kvapas ne kuria nuotaiką, o iš tiesų, iškelia į paviršių prisiminimą, susijusį su pastiprinta nuotaika.

Šios asociacijos susiformuoją patį pirmąjį kartą mums užuodus kokį nors dalyką ir sudaro daug prisiminimų, nukeliančių mus į mūsų pirmuosius gyvenimo metus, primenančius mums mūsų šeimą, vaikystės draugus ir net mus įkvėpusius mokytojus.

Kiekvienas prisiminimas apie mamą, dirbančią kasdienius namų ruošos darbus, mūsų kambarį, patalynę, drabužius, virtuvėje vykstančio veiksmo ir maisto kvapus – suteikia nepakartojamą jausmą apie mus mylinčius ir mumis besirūpinančius žmones, todėl, kaskart užuodus tą patį kvapą, prisimename apie šeimos rūpestį mumis, net jei namus palikome jau prieš daug metų. Ir tai turi ypatingą galią – jaustis laimingiems ir ramiems.

Naudodami saugius ir kokybiškus eterinius aliejus namuose, mes suteikiame savo vaikams atmintį, kuri išliks su jais amžinai. Įsileiskime laimės kvapą į namus!

Tad kokios rūšies kvapai siejasi su kokios rūšies prisiminimais? Lauko kvapai, apimantys gėlių ir medžių kvapus, primena nesibaigiančias vasaras, kurias kadaise praleisdavome sode ar parke… Sūrus ir laisvę primenanantis jūros kvapas pažadina prisiminimus apie atostogas prie jūros, šokinėjimą per bangas ir smėlio pilis… Šlapios žolės po lietaus kvapas primena mums džiaugsmo kupiną pavasarį, vaikščiojimą basomis ir laisvę… O dar jazminai – gilus, turtingo džiugesio ir harmonijos pilnas kvapas… Gilūs ir svarūs kvapai, tokie kaip vanilės, muskato ar cinamono, mums primena šilumą skleidžiančią, besidarbuojančių rankų pilną virtuvę ir suburia prisiminimus apie mūsų šiltus susitikimus su šeima bei artimais draugais per šventes…

Kvapas ir vaizdas

Mokslininkai išsiaiškino, kad kvapo atmintis sunkiausiai pamirštama. Ankstesnių tyrimų metu paaiškėjo, kad vaizdų atmintis pradeda blėsti jau praėjus keletui dienų ar net valandų po jų pamatymo, kuomet kvapo atmintis lieka nepakitusi net metus.

Kitaip nei kiti Žemės gyventojai, žmogaus evoliucija lėmė tai, kad regos pojūtis tapo pagrindiniu ramsčiu ir mes pamiršome, kad uoslės pojūtis gali būti gerokai svarbesnis nei manome.

O koks Jūsų vaikystės kvapas?

 

Literatūros šaltiniai:

1. Arshamian A, Iannilli E, Gerber JC, Willander J, Persson J, Seo H-S, Hummel T, & Larsson M. The functional neuroanatomy of odor evoked autobiographical memories cued by odors and words. Neuropsychologia 51 (2013), 123-131.

2. Gottfried, J. A., Smith, A. P. R., Rugg, M. D.. & Dolan, R. J. Neuron, 42, 687 – 695, (2003). | Article | ISI |

3. Engen, T & Ross, B. M. Journal of Experimental Psychology, 100, 221 – 227, (1973). | ISI |

4. Herz RS, Eliassen J, Beland S, & Souza T. Neuroimaging evidence for the emotional potency of odor-evoked memory. Neuropsychologia 42 (2004), 371-378.

5. Herz RS & von Clef J. The influence of verbal labeling on the perception of odors: evidence for olfactory illusions? Perception 30 (2001), 381-391.

6. Saive A-L, Royet J-P, & Plailly J. A review on the neural bases of episodic odor memory: from laboratory-based to autobiographical approaches. Frontiers in Behavioral Neuroscience 8 (2014). doi: 10.3389/fnbeh.2014.00240.

7. Vermetten E & Bremner JD. Olfaction as a traumatic reminder in posttraumatic stress disorder: case reports and review. The Journal of Clinical Psychiatry 64 (2003), 202-207.

 

 

Be autorės rašytinio sutikimo draudžiama kopijuoti ir platinti svetainėje esančią informaciją.
Paskelbta: