Aromaterapija nuo erkių, uodų ir kitų vabzdžių

 

Vabzdžiai ir jų keliami pavojai

Kraujasiurbiai vabzdžiai paplitę visame pasaulyje. Žmogus jų ne tik nemėgsta – o kam gi malonus zyziantis, kuris kartais ir skaudžiai gelia bei sukelia kitų nemalonių pojūčių, erzinantis padaras? Jie dar ir pavojingi. Kai kurie vabzdžiai perneša įvairių ligų sukėlėjus, tokiu būdu platindami užkrečiamąsias ligas. Su didžiausia tikimybe susirgti susiduriame šiltuosiuose, o ypač tropikų kraštuose, kur pastaruoju metu vis dažniau keliauja atostogauti ir Lietuvos gyventojai. Vis tik, tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse kai kurių rūšių vabzdžių įgėlimai taip pat gali sukelti sveikatos sutrikimus.

Siurbiamas kraujas – giminei pratęsti

Kraujasiurbių vabzdžių patinėliai nesiurbia kraujo ir juo nesimaitina. Gal ir juokingai nuskambės, bet jie vegetarai – minta vien tik augalų nektaru. Tuo tarpu kraujasiurbių vabzdžių patelėms reikia baltymų, kurių tinkamos formos gali rasti kraujyje, kad galėtų padėti kiaušinius ir tokiu būdu pratęsti savo giminę. O tai reiškia, kad ne tik uodės patelės siurbia mūsų kraują, o ir erkių bei kitų kraujasiurbių vabzdžių patelės.

Kokie gi dažniausiai sutinkami kraujasiurbiai Lietuvoje ir kuo jie pavojingi?

• Tikrasis uodas (lot. Culex pipiens) Lietuvoje ligų neplatina ir sveikatai nėra pavojingas.

• Šuninė arba miškinė erkė (lot. Ricinus ixodus) Lietuvoje kartais tampa erkinio encefalito, Laimo ligos sukėlėjų pernešėju.

• Briedmusė (lot. Lipoptena cervi) – dvisparnių vabzdžių (Diptera) eilei priklausantis kraujasiurbis vabzdys. Briedmusių aukomis tampa briedžiai ir įvairių rūšių elniai, tačiau šie vabzdžiai taip pat puola ir žmones, šunis, barsukus. Žmogaus kraujo nesiurbia, bet kanda. Įkandimo vietoje gali likti guzas.

• Aklys (lot. Chrysops) gali tapti tularemijos, juodligės pernešėju (nors tai ir labai reti atvejai).

Kai kurie šiltųjų kraštų kraujasiurbiai vabzdžiai, ypač pavojingi žmogui:

Anopheles genties uodai gali pernešti maliarijos sukelėjus plazmodijus; nuo maliarijos Afrikoje kas 45 sekundes miršta vaikas; kasmet miršta apie 1 milijonas žmonių.
Aedes aegypti uodai gali pernešti geltonąją karštinę, Denge karštinę sukeliančius virusus.
Culex rūšies uodai dažnai yra Vakarų Nilo karštinės, limfinės filariazės, japoninio encefalito platintojai.

 

Kaip erkės randa savo auką?

Erkės aplinkoje orientuojasi pagal terminius ir olfaktorinius stimulus, t.y. iškvepiamą anglies dvideginį ir kūno kvapą arba jausdamos kūno šilumą, drėgmę ir vibracijas. Kai kurios erkių rūšys netgi atpažįsta šešėlį. Be to, šie maži, sezamo sėklos dydžio voragyviai pasirenka vietą aukai tykoti, atpažindamos pramintus takelius. Tupėdamos ant žolės ar krūmų viršūnių, jos kantriai tyko savo ,,šeimininko”. Priešingai daugumos įsitikinimui, erkės nešokinėja ir neskraido, o tyko savo aukų ant žolės ir lapų ant galinių kojų porų: laiko pirmąją kojų porą ištiesusios ir laukia, kol galės užlipti ant savo aukos (tai anglų kalba vadinamoji questing poza). Erkės neturi regėjimo organo. Pirmoji kojų pora yra labai svarbi jų kūno dalis, nes būtent ant jos yra erkės jutimo organai, vadinamieji Halerio organai, kurie reaguoją į šiltakraujo ar šaltakraujo (taip taip, būtent ir šaltakraujo – netgi gyvatės gali tapti erkės aukomis!) organizmo išskiriamą anglies dvideginį (CO2), išskiriamą drėgmę, šilumą ir vibracijas. Kai tik pasirodo jų laukiamas objektas, jos greitai tai pajunta savo jutimo organais ir ant jo užlipa. Kai kurios erkės gana greitai įsisiurbia, o kitos – ilgai klajoja, ieškodamos plonesnės odos, pvz. ausies, pakinklių, pažasties zonos.

Nerimą kelia tai, kad įvairių erkių skaičius visame pasaulyje auga. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose Laimo ligos atvejų nuo 1990 m. padidėjo net tris kartus. Erkės negali reguliuoti savo kūno temperatūros, todėl žiemos metu jos miega. O klimatui šylant, jos išlieka aktyvios ilgesnį laiką ir gali išplisti į naujas teritorijas. Vis kylanti planetos tempertūra prailgino ir erkių poravimosi sezoną.Erkės maitintis pradeda vos nutirpus sniegui ir itin aktyvios išlieka visą pavasarį, iki visiškai sužaliuoja augmenija ir sužydi augalai. Vėliau erkės niekur nedingsta, bet jų aktyvumas sumažėja. Be to, erkės yra labai atsparios atšiaurioms oro sąlygoms, todėl aukas „medžioti“ ima net ir po labai šaltų žiemų. O didėjantis klimato atšilimas, nepakankamai ilgas šaltasis sezonas, žemiausios temperatūros erkėms yra palankios. Nerimą kelia ir tai, kad kitose šalyse erkių platinamų užkrečiamųjų ligų kiekis per keletą pastarųjų metų padidėjo, t.y. tyrimais nustatyti nauji virusiniai sukėlėjai, kuriuos erkės platina. Mokslininkų duomenimis, Junginėse Amerikos Valstijose yra nustatytas virusas, kuris sukelia alergiją raudonai mėsai.

 

erkė

Kaip uodės randa savo auką?

Ieškodamos savo aukos, uodės vadovaujasi vizualiniais, terminiais ir olfaktoriniais stimulais. Uodes traukia iškvepiamo anglies dvideginio dujos ir odos išskyros – prakaitas, pieno rūgštis. Uodės gali užuosti žmogų, esantį net už kelių dešimčių metrų, jas traukia tamsios spalvos judantys objektai – šiltakraujai gyvūnai, dėl šios priežasties gamtoje rekomenduojama vilkėti šviesius drabužius. Žvelgiant iš arti, uodo (o tiksliau uodės) anatomija atrodo gana grėsmingai. Šis gyvūnas turi iš šešių dalių susidedantį adatos formos ,,siurbtuką”, kuriuo prasiskverbia pro odą, suranda kraujagyslę bei kartais joje palieka pavojingą ,,dovaną”, paleidus į žaizdą savo seiles (na, Lietuvoje tas kol kas negresia). Ne veltui šie šešiastrypiai ,,siurbikai” laikomi gyvūnais, sukeliančiais daugiausiai mirčių visame pasaulyje. Belieka tik pasidžiaugti, kad mūsiškiai tikrieji uodai (lot. Culex pipiens) šių ligų kol kas neplatina, todėl nėra tokie pavojingi kaip jų giminaičiai iš tropikų kraštų. Didžiausias jų sukeliamas nepatogumas tėra sudirgusi, niežtinti, kartais ir ūmi odos reakcija į įkandimą, kurią kai kurie gali palaikyti alergija. Galimai dėl šios priežasties iki šios dienos nėra itin daug tyrimų apie eterinių aliejų poveikį Lietuvoje gyvenantiems uodams.

mosquito

Kokio tipo repelentą rinktis?

Repelentai skirstomi pagal sudedamųjų medžiagų pobūdį, kilmę bei pagal jų naudojimo ir veikimo pobūdį. Rinka siūlo tokius repelentus pagal veikimo ir poveikio pobūdį:

  • Erdviniai – ore paskleidžiami kvapai, kurie atitinkamai veikia vabzdžių receptorius, todėl jiems yra nemalonūs ir kensmingi.
  • Mechaniniai – losjonai, kremai, aliejai, kurie apsunkina vabzdžio įsiskverbimą.
  • Kontaktiniai – tai įprastai yra elektros prietaisai, į kuriuos patekę vabzdžiai žūva.

Ar įmanoma natūraliai apsisaugoti nuo šių įkyruolių?

Nuo senovės žmonės naudojo botaninės kilmės medžiagas apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų. Dar Herodotas, graikų istorikas minėjo augalinius repelentus: bendruomenės degindavo augalus ir tokiu būdu sėkmingai atbaidydavo vabzdžius, neleisdavo jiems susitelkti žmonių gyvenvietėje ar buvimo vietoje. Iki sintetinių repelentų atsiradimo botaniniai ekstraktai ir mechaniniai barjerai buvo pagrindinis apsisaugojimo nuo vabzdžių įgėlimų būdas. Tarp efektyviausių augalinių ekstraktų minimi: citrinžolė, cinamonas, kedras, levanda, eukaliptas ir nimbamedžio aliejus.

Visame pasaulyje vis auga susidomėjimas augalų, o tiksliau, juose esančių veiksmingųjų medžiagų – eterinių aliejų veiksmingumu ir jų teikiamomis galimybėmis atbaidyti vabzdžius. Moksliniais tyrimais įrodytas efektyviausiais laikomų sintetinių repelentų DEET ir ikaridino, taip pat žinomo pikaridino poveikis jau kelia abejonių, pastebėtas atsirandantis vabzdžių atsparumas (rezistentiškuams) sintetiniams erdviniams repelentams.  Natūralu, kad didėja ir mokslininkų susidomėjimas, atliktų mokslinių tyrimų skaičus, botaninių repelentų poreikis ir paklausa. Nieko keisto, kad pasisotinusi šalutiniais sintetinių gaminių proveikiais, šiuolaikinė visuomenė subrendo naujam etapui ir reikalauja produktų, kurie būtų kuo sveikesni, saugesni ir tvaresni žmogui bei aplinkai.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tokios medžiagos kaip eugenolis, α-terpineolis ir L-karvolis iš pradžių sukelia vabzdžių hyperaktyvumą. Gana didelis tyrimų skaičius parodė, kad eteriniai aliejai padidina acetilocholinosterazės aktyvumą (AChE), o šis yra vienas svarbiausių enzimų, veikiančių tiek vabzdžių, tiek žinduolių nervo – nervo ir nervo – raumens jungtyse.  Ko gero visi esame tai pastebėję, vos tik uždegame priešinsekticidinę žvakę terasoje? Moksliniais tyrimais taip pat tirtas eterinių aliejų poveikis jonotropiniams GABA receptoriams ir metabotropiniams oktapamino receptoriams.

Kas vyksta toliau? Vabzdžiai, kurie ir toliau tęsia savo ataką, neatsitraukia ir ieško aukos, labai rizikuoja. Kuo ilgesnis jų buvimas ,,pakitusio” kvapo vietoje, tuo didesnis eterinių aliejų poveikis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad eteriniai aliejai turi neurotoksinį ir neurofiziologinį poveikį tokiems mažiems padarėliams, kurie neturi pakankamų šalinimo, tokių meždiagų apdirbimo organų ir dažniausiai baigiasi vabzdžio žūtimi.

Tad kokios gi natūralios, botaninės kilmės medžiagos padeda apsisaugoti?

– Kasdienis česnako valgymas, 1.2g per dieną
– Eteriniai aliejai, o dar geriau – jų sinerginiai mišiniai vandeniniame tirpale
– Eteriniai aliejai, o dar geriau – jų sinerginiai mišiniai aliejinėje bazėje
– Kokosų aliejus
Nimbamedžio aliejus
– Puiklapių aliejus
– Degutas

Kokie kiti patarimai, be botaninių repelentų naudojimo, gali padėti išvengti kraujasiubių vabzdžių ar juos lengviau aptikti?

  • Prieš eidami į gamtą, nusiprauskite
  • Niekada neikite suprakaitavę, naudokite dezodorantą
  • Tinkamai apsirenkite – nei per storai, nei per plonai, kad netektų pernelyg suprakaituoti, ant kūno nebūtų pernelyg daug drėgmės
  • Eidami į gamtą, dėvėkite šviesius drabužius
  • Dėvėkite avalynę, kojines
  • Patartina būti gamtoje dėvėnt ilgas kelnes, mažiems vaikams – pėdkelnes
  • Patartina eiti suvalgius česnako, tokiu būdu pakeičiant savo burnos kvapą ir iškvepiamą anglies dvideginį, arba įsilašinti pipirmėčių, levandų, arbatmedžio eterinių aliejų mišinio į gerklę, ar, pasigaminus skalavimo skysčio, juo prasiskalauti burnos ertmę
  • Venkite sunkiau praeinamų vietų, nepramintų takų, brūzgynų, aukštos žolės
  • Iškylaudami, prieš įsikurdami, ,,nušluokite” visą pievą paklode – tokiu būdu surinksite pievoje esančias erkes, ar bent dalį jų
  • Iškylaudami gamtoje turėkite pūkų surinkėją – jis padės greičiau surinkti ant Jūsų esančias erkes
  • Grįžę iš išklyos gamtoje, nusirenkite rūbus, įdėkite juos į džiovyklę ir ,,išdžiovinkite” juos aukščiausioje temepratūroje
  • Nusiprauskite po dušu, save gerai apžiūrėdami
  • Radę erkę, ją nedelsiant pašalinkite, sukdami pagal laikrodžio rodyklę ir stengdamiesi ištraukti galvutę, nespaudžiant pilvelio. Naudokite tam skirtas specialias priemones, pvz. pincetą plonu galu ar specialų sukamąjį pincetą.
  • Dezinfekuokite įkandimo vietą levandų eteriniu aliejumi ir naudokite jį kas pusę valandos, vėliau – valandą pirmąsias dienas, stebėkite įkandimo vietą.

Kokie gi eteriniai aliejai padeda, siekiant apsisaugoti nuo kraujasiurbių vabzdžių?

Populiariausias, šiam reikalui dažniausiai naudojamas citrinžolės eterinis aliejus. Naudojamos įvairios atmainos: Cymbopogon citratus, Cymbopogon flexuosus, Cymbopogon winteriana ir kitos.

Kiti eteriniai aliejai, kurie turi stiprų, moksliniais tyrimais patvirtintą poveikį kraujasiurbiams vabzdžiams:

  • atlasinių kedrų,
  • pelargonijų,
  • citrinų,
  • citrinmirčių,
  • palmarozų,
  • gvazdikėlių,
  • cinamonų,
  • pipirmėčių,
  • šaltmėčių,
  • katžolės,
  • eukaliptų,
  • citrinakvapių eukaliptų,
  • levandų,
  • tikrųjų bazilikų,
  • rozmarinų
  • arbatmedžių eteriniai aliejai.

Verta paminėti ir tai, kad visų šių eterinių aliejų efektyvumas – skirtingas. Skirtingi eteriniai aliejai skirtingai veikia ir skirtingas vabzdžių rūšis. Viena aišku – geriausia naudoti profesionalių aromaterapeutų pagamintus repelentus, kurių sudėtyje tinkamu būdu įmaišyti bent 5-6 skirtingi eteriniai aliejai.

Kokia forma sukurtas botaninis repelentas yra efektyviausias, patogiausias naudoti?

Eterinių aliejų mišiniai aliejinėse bazėse turi tokį privalumą: padengus odą tokio aliejaus sluoksniu, vabzdžiams sudaromos sunkesnės sąlygos ieškoti jiems tinkamo odos ploto ir sunkiau įsiskverbti.

Vandeniniai purškalai – itin patogūs naudoti, nes juos galima purkšti ne tik ant odos, bet ir ant drabužių, kas yra itin aktualu jautresniems, turintiems dirglią odą ar vaikams. Be to, tokios formos preparatai patogūs pakartotiniam naudojimui, kai kvapas jaučiamas silpniau dėl eterinių aliejų lakumo – juk po ilgesnio laiko jie tiesiog nusigaruoja, ypač jei purškalo sudėtyje nebuvo naudoti kvapo fiksatoriai, stabilizatoriai.

Kokie faktoriai įtakoja žmogaus patrauklumą vabzdžiams ir botaninių repelentų efektyvumą?

  • Stiprus žmogaus kūno kvapas,
  • Vėjo stiprumas,
  • Fiziologiniai, individualūs žmogaus organizmo požymiai,
  • Eterinių aliejų koncentracija botaniniame repelente,
  • ,,Išsivadėję” eteriniai aliejai, padaryta per didelė pertrauka po paskutinio papurškimo – nes eteriniai aliejai yra labai lakūs,
  • Kvapo stabilizatoriaus, fiksatoriaus nebuvimas repelento sudėtyje, o šis yra labai reikalingas dėl eterinių aliejų lakumo,
  • Tinkama formuluotė: efektyviausia – sinerginis eterinių aliejų mišinys, o ne vienas atskiras eterinis aliejus, nes ne visi eteriniai aliejai turi vienodas repelentines savybes.

Taigi domėkimės, stebėkime, priimkime gamtą tokią, kokia ji yra ir perduokime visa tai savo vaikams – jiems irgi rūpi žinoti apie tai, kokie procesai vyksta gamtoje, kokius pavojus tai kelia žmogui bei kaip apsisaugoti nepakenkiant nei sau, nei aplinkai.

O natūralios botaninės apsaugos nuo vabzdžių bei pagalbos priemonių po sukandimų galite įsigyti, užsisakyti ir mūsų el. parduotuvėje:

BOTANINIAI REPELENTAI

 

Mokslinės literatūros šaltiniai:

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5943938/
  2. https://scialert.net/fulltext/?doi=je.2014.1.13&org=10
  3. https://www.nature.com/articles/s41598-019-40275-5
  4. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5334678/
  5. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17067054
  6. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20623705

 

Su aromatiniais linkėjimais,
Aromaterapeutė, aromaterapinės linijos Aromaterra įkūrėja
Jurgita Arūnaitė – Olišauskienė

 

Be autorės rašytinio sutikimo draudžiama kopijuoti ir platinti svetainėje esančią informaciją.
Paskelbta:

Parašykite komentarą